Kauno marių regioninis parkas

Kauno marių regioninis parkas

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs vaizdingose Kauno marių pakrantėse ir apima dabar jau apsemto Nemuno slėnio šlaitus bei siaurą apyslėnio dalį.

Pramogos keturračiais motociklais visoje Lietuvoje
Svečių namai Papėje „Jurgi“
Aukštaitijos nacionalinis parkas

Kauno marių regioninis parkas įsikūręs vaizdingose Kauno marių pakrantėse ir apima dabar jau apsemto Nemuno slėnio šlaitus bei siaurą apyslėnio dalį. Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, sukurtas 1959 m. užtvenkus Nemuną. Regioninis parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas apima dalį Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajonų teritorijų. Parko plotas – 9 869 ha. Kauno marių vanduo virš jūros lygio pakilęs 44 metrus, o aukščiausia parko vieta Pastrėvio miške – 93 m virš jūros lygio. Plačiausioje vietoje marios siekia 3,3 km, o siauriausioje – 0,3 km. Giliausia Kauno marių vieta siekia 24,6 metrus.

Kauno marios yra parko “stuburas” tiek jo teritorijos, tiek kraštovaizdžio bei hidrografijos požiūriu. Į marias suteka Karčiupio, Pravienos, Uolės, Strėvos upės bei kiti maži upeliai, tokie kaip Žaisa, Žigla, kurių užlietos žiotys tapusios siaurais ir giliais „lietuviškiais fiordais“. Kraštovaizdžio savitumą nulemia didelė plastiškos konfigūracijos, apribota miškais apaugusiais aukštais šlaitais tvenkinio akvatorija, kontrastuojanti gamtinių elementų natūralumu aplinkui vyraujančioms urbanizuotoms ir agrarinėms teritorijoms. Kauno marių pakrantės išsiskiria itin didele reljefo formų ir biotopų įvairove. Labai vaizdingi vingiuoti, statūs, raguvuoti marių krantai su aukštais bangų ardomais klifais. Daugybė gruntinio vandens šaltinių, atsivėrusių šlaituose, sudarė sąlygas griovų, vėliau virtusių raguvomis formavimuisi. Pakrantėse gausu mažų pelkučių, kuriose susidaro kalkiniai tufai.

Marių pakrantėse dominuoja mišrūs bei lapuočių miškai. Parko teritorijoje aptiktos 916 augalų rūšys, iš jų – 44 saugomų augalų ir 24 saugomų grybų rūšys. Turtingos augalijų bendrijos susiformavo žmogaus užsodintuose krantų želdiniuose ir išlikusiose Rumšiškių bei Dabintos sengirėse. Medžių rūšių įvairove garsėja Girionių parkas bei Dubravos arboretumas.
Parke nustatytos 25 žuvų, 16 varliagyvių ir roplių, 186 paukščių ir 49 žinduolių rūšys. Kauno mariose be kuojų, ešerių, karšių, lydekų, veisiasi ir Europos Bendrijos svarbos žuvų rūšys: salatis, kirtiklis ir vijūnas. Žuvingi vandenys perėjimo ir migracijų metu privilioja beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščius. Didžioji regioninio parko dalis yra paskelbta paukščių apsaugai svarbia teritorija, čia peri juodasis peslys, plovinė vištelė ir tulžys.

Regioniniame parke yra daugiau kaip 30 gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Kauno marių pakrantėje įsikūrę daugybę lankytojų pritraukiantys Lietuvos liaudies buities ir Salomėjos Nėries memorialinis muziejai. Viena didžiausių regioninio parko vertybių – Pažaislio vienuolyno ansamblis, tai unikalus XVII-XVIII a. pastatų kompleksas, vienas vertingiausių baroko paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Rytų Europoje. Viena tradiciškiausių ir įdomiausių XIX a. Rytų Lietuvos liaudiškų bažnyčių yra Rumšiškių bažnyčia ir varpinė, kuri nepakeista dėl Kauno hidroelektrinės statybos buvo perkelta iš užliejamos teritorijos į aukštesnę vietą. Garbingą panemuniečių praeitį, jų kovas su kryžiuočiais mena išlikę piliakalniai, kurių parke yra devyni. Apie Kauno marių apylinkių seniausiąją praeitį sužinosime iš atrastų kapų. Ryškiausi laidojimo papročiai, apie kuriuos byloja pilkapiai, Kauno marių regioninio parko teritorijoje yra jotvingiams priskirtini Maisiejūnų/ Surgantiškių ir Dovainonių/Kapitoniškių pilkapynai. Greta Kauno marių yra išlikę du unikalaus Rytų Europoje fortifikacinės architektūros ir karo istorijos paminklo Kauno tvirtovės žiedo objektai: carinę Rusiją menantis V fortas, du Vaišvydavos blindažai ir I pasaulinio karo geležinkelio (Palemono) forto liekanos su blindažų grandine.
Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis. Būdami mūsų parke, būtinai pakeliaukite pažintiniais Žiegždrių geologiniu, Pakalniškių ir Arlaviškių takais, pasigrožėkite įstabiu kraštovaizdžiu Arlaviškių kadagių slėnyje ir ant aukščiausios atodangos Dovainonyse įrengtose regyklose, palieskite prie Samylų piliakalnio augančių Amūrinio kamštenio minkštą žievę ir apglėbkite įspūdingus Žiglos pakrančių maumedžius, trumpam apsistoti patogu įrengtose poilsiavietėse ir stovyklavietėje.

Kauno marių regioninio parko lankytojų centre visi norintys gali gauti išsamią informaciją apie regioninį parką, apie muziejus ir kitas įdomias vietas, navynę, maitinimą bei kitas paslaugas, pasiklausyti pasakojimo apie vidaus ekspoziciją, užsisakyti teminę mokomąją programą prie direkcijos veikiančioje Gamtos mokykloje, ekskursiją ar žygį po regioninį parką.

Apžvalgos aikštelės:
Arlaviškių kadagių slėnio apžvalgos aikštelė. Araviškių k., Taurakiemio sen.Arlaviškių kadagių slėnis yra vienas seniausių Lietuvoje Kauno marių kranto kadagynas, užimantis beveik 45 ha ploto. Slėnis ypatingas tuo, kad jame auga įvairios paprastojo kadagio formos.
Stovyklavietės:
Duobakalnio stovyklavietė. Viršužiglio k., Taurakiemio sen.
Poilsiavietės:
Laumėnų poilsiavietė. Laumėnų k., Samylų sen.
Poilsiavietė „Drakonas“. Žiegždrių k., Samylų sen.
Girionių poilsiavietė. Girionių k., Samylų sen.
Poilsiavietė „Berželis“. Girionių k., Samylų sen.
Svarbu pamatyti:
  • Girionių parkas
Girionių parkas įsikūręs šalia Kauno, Nemuno slėnio kairiajame krante, vaizdingoje dambų ir slėnių išraižytoje virųutinėje terasoje, buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse. Iš pradžių vadintas Pakalniškių parku.
Pirmieji želdiniai pasodinti 1960 m. parko autorius, žymaus kraštovaizdžio architekto doc. A. Tauro pagal savo sukurtą projektą.
Šiuo metu peizažinio stiliaus parkas kartu su Raguolių pušynu užima beveik 250 ha teritoriją. Jis yra vienas didžiausių Lietuvoje pagal plotą ir turtingiausias rūšine sudėtimi parkas. Čia galima rasti daugiau nei 250 medžių ir krūmų rūšių bei formų.
Parką puošia nemažai paminklinių medžių, pasodintų atmintinų įvykių ir žymių miškininkų atminimui.
  • Dubravos arboretumas
Arboretumas – tai viena iš botanikos sodų, kuriuose auginami daugiausia sumedėję augalai, kategorijų. Daugelyje pasaulio šalių kartu su botanikos sodais yra kuriami ir arboretumai. Lietuvoje šiuo metu yra tik vienas – Dubravos arboretumas.
Dubravos arboretumas pradėtas kurti 1958 m., Dubravos miškų tyrimo stotyje, šalia Kauno esančiame Vaišvydavos kaime. Jis yra išsidėstęs tarp kelių, vedančių į Prienus ir Girionis, 38 ha plote silpnai banguotoje limnoglacialinėje lygumoje. Čia sukaupti ir tirami per 1000 taksnominių vienetų (botaninių rūšių, porūšių, formų ir kultivarų) sumedėję augalai.
Keliaukite pėsčiomis:
Žiegždrių geologinis takas
Šis takas sudomins tuos, kas domisi geologija, gelmių istorija, žemės plutos sluoksniais.
Kelionės trukmė apie 1 val., nueitas kelias – apie 1,6 km. Tako pradžia – Žiegždrių gyvenvietėje, pažymėta informaciniu stendu.
Pakalniškių pažintinis takas
Šiuo taku siūlome keliauti besidominčius augmenija, paukščiais ir miško gyvūnija.
Kelionės trukmė apie 2 val., nueitas kelias – apie 3 km. Tako pradžia – Piliuonos gatvėje, pažymėta informaciniu stendu.
Pažintinis takas Girionys-Laumėnai-Žiegždriai
Šiuo taku keliaudami galėsite pasigrožėti miško grožiu, augmenija, pauogauti, pagrybauti.
Kelionės trukmė apie 3 val., nueitas kelias – apie 6 km. Tako pradžia – Girionių poilsiavietė, esanti prie pat Girionių.
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas
Arlaviškių pažintinis takas
Kauno marių pakrančių paveldas (kelionė žiemą ledu slidėmis arba pėsčiomis)
(Detalesnės informacijos teirautis Kauno marių regioniniame parke).
Keliaukite automobiliu:
„Kur tyvuliuoja Kauno marios“
„Gamtos perliukai“: Žiegždriai-Samylai-Dybravos rezervatinė apyrubė-Arlaviškės
Kauno marių regioninio parko piliakalniai ir pilkapiai
(Detalesnės informacijos teirautis Kauno marių regioniniame parke).

Lankytojų centro adresas:
Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT 53106 Kauno raj.
Tel. 8 37 383 071
Faksas 8 37 383 070
info@kaunomarios.lt;
www.kaunomarios.lt

COMMENTS

WORDPRESS: 1
DISQUS: 1