Lietuva

Lietuva – nauja aktyvi Europos Sąjungos (2004 05 01) ir Šiaurės Atlanto šalių aljanso (2004 03 29) narė – vienintelė iš Baltijos šalių turinti beveik 800 metų valstybingumo tradicijas. Lietuva, kurios vardas pirmąkart buvo paminėtas beveik prieš tūkstantį metų (1009 m.), būdama Vakarų ir Rytų kultūrų sandūroje, išgyveno dramatišką valstybės nepriklausomybės ir įsitvirtinimo istoriją. Viduramžiais Lietuva buvo didžiausia Rytų Europos valstybė, kurioje klestėjo amatai ir prekyba su kitomis šalimis.

1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas – reikšmingas europinio masto mokslo ir švietimo židinys. XVI a. priimti trys Lietuvos statutai – teisinis civilizuotos valstybės pagrindas – darę įtaką ir kitų Europos valstybių teisėkūrai. Nepaisant šalies valstybingumo praradimo, Trečiasis statutas Lietuvoje galiojo net 250 metų, padėjęs išsaugoti nacionalinę pilietinę sąmonę. Lietuvos-Lenkijos konstitucija, kaip ir Prancūzijos, priimta tais pačiais 1791 m., yra seniausios Europoje.

Vilniuje išspausdintos pirmosios baltarusių knygos: „Mažoji kelionių knyga“ (1522 m.) ir „Apaštalas“ (1525 m.) bei pirmoji latviška knyga – Petro Kanizijaus Katekizmo vertimas (1585 m.). Lietuvos sostinė yra lenkų pirmosios nacionalinės operos gimtinė: Vilniuje Stanislavas Moniuška parašė operą „Halka“ ir ją čia pirmąkart atliko (koncertinis variantas 1847 m., o premjera Vilniaus operos teatre – 1854 m.

Vilnius visada buvo daugiatautis, daugiakalbis ir daugiakultūris vakarietiškas Europos miestas. Pastaruoju metu Lietuva tampa neformalia Baltijos šalių politine lydere – perteikiančia kitoms posovietinės erdvės šalims savą demokratinės raidos patyrimą, energingai dalyvaujančia ES atsinaujinimo procesuose. 2005 m. balandį Vilniuje įvyko 26 NATO šalių užsienio ministrų susitikimas.


Muzika
– suprantamiausia kalba. Pirmieji operos spektakliai Lietuvoje pastatyti XVII a. pradžioje – vos 20 metų praėjus nuo šio žanro atsiradimo. XVIII a. atsirado dvaro teatrai, baletas. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pirmąją operos premjerą pristatė 1923 m. išvakarėse. Dabar teatre kasmet pastatomi 5-8 nauji teatro ir baleto spektakliai, išsaugant klasikinį „aukso fondą“. Puikūs dainininkai, šokio meistrai, gera režisūra bei originali scenografija sukuria išties įsimintinus spektaklius.

Pavasarį stambių muzikinių festivalių maratoną pradeda elitinis Vilniaus festivalis. Jo koncertuose – pasaulio klasikinės ir džiazo muzikos žvaigždės ir meistrų kolektyvai. Šio renginio estafetę perima Pažaislio klasikinės ir bažnytinės muzikos festivalis, kurio pagrindiniai koncertai vyksta viename iš Europos baroko šedevrų – Pažaislio vienuolyno ansamblyje; kiti – kitose salėse, bažnyčiose ar vienuolynuose. Tikra įvairiausios muzikos jūra išsilieja „Kristupo vasaros“ festivalio koncertuose Vilniuje ir jo apylinkėse. Šiame festivalyje darniai dera klasikos meistrai ir avangardo išsišokėliai, šalia kitos muzikos – fortepijono, vargonų bei gitaros muzikos ciklai. Iš viso festivaliuose – per 100 koncertų.

Improvizacijų fejerverkais žėri tarptautiniai Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ar prie Lūksto ežero džiazo festivaliai. Beje, puikiai ir originaliai groja lietuvių džiazininkai – to nežinantiems tai tampa fantastiniu atradimu. Džiazo mėgėjai Lietuvoje yra pastatę paminklą džiazo asmenybei Frankui Zappai.

Birželį-rugsėjį Lietuvoje – 10 tarptautinių folkloro festivalių, kurių pasirodymai į linksmybių šurmulį įsuka ir žiūrovus; apie tris dešimtis etninės kultūros stovyklų, visas šimtas tautodailės parodų. Kas ketveri metai vyksta unikalus visos tautos renginys – Dainų (ir šokių) šventė, į kurią savo atstovus siunčia visi pasaulio lietuviai. Trijų Baltijos šalių Dainų šventės – jungtinis UNESCO paveldo sąrašo narys.


Teatras.
Pirmasis dramos spektaklis Lietuvoje buvo suvaidintas 1570 m Valdovų rūmuose veikusiame teatre. Tais metais gimė ir Vilniaus universiteto (tuomet dar Jėzuitų kolegijos) teatras. Lietuvoje veikia 13 valstybinių teatrų (iš jų 8 dramos, 2 lėlių, 3 muzikiniai) ir 10 nevalstybinių teatrų bei scenos menų struktūrų. Dabartiniai Lietuvos teatro režisieriai žinomi visame pasaulyje. Eimuntas Nekrošius, pjesių filosofinės ir vaizdinės išraiškos virtuozas, jau keletą metų tituluojamas geriausiu Europos režisieriumi: pamatyti jo ”Hamletą”, ”Makbetą”, ”Otelą” ar naujausiąjį spektaklį ”Giesmių giesmę” – teatro mėgėjų svajonė. Ne mažiau garsus yra avangardinio teatro grandas Oskaras Koršunovas, savo režisuotais spektakliais jau spėjęs susirinkti vos ne visų svarbiausiųjų pasaulyje teatro festivalių apdovanojimus; jo teatras – nuolatinis Avinjono teatrų festivalio dalyvis. Puikus režisūros meistras yra Mažojo teatro vadovas Rimas Tuminas, kurio spektakliais gėrėjosi daugybės šalių žiūrovai. Įdomūs yra Jono Vaitkaus, Gyčio Padegimo režisuoti spektakliai. Be minėtųjų, šalies teatruose kuria daug talentingų režisierių ir aktorių, kurių spektakliai – prasminga ar smagi laivalaikio šventė. Gyvas ir spalvingas yra ir mėgėjų teatro sąjūdis – šalyje yra apie 1500 įvairiausių mėgėjų teatro trupių.


Dailė.
Neabejotinai žymiausias lietuvių dailininkas yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911), jis – taip pat ir talentingas kompozitorius. Jo dailė, sunkiai įspraudžiama į vienos meno srovės ribas, laikoma žymiausiu lietuvių įnašu į pasaulio kultūrą ir minima greta tokių garsių modernistų kaip M. Kandinskis, E. Munchas, O. Redonas, F. Kupka ir kiti. Kaune yra jam skirtas muziejus-galerija.

Lankydami parodų sales ir galerijas nustebsite, kokia įvairiapusė yra šiuolaikinė Lietuvos dailė. Tai ir figūrinio piešinio meistrai ar koloristikos virtuozai, tai ir minimalizmo filosofai ar abstrakčių potėpių poetai, – kiekvienas individualus ir savitas. Vienoje parodoje galite ir pats netyčia pabūti avangardinio projekto dalyviu, kitoje galerijoje – tapti keramiku ir pasigaminti sau medalį. Dabartinės lietuvių dailės patriarcho figūrinės tapybos atstovo Augustino Savicko darbus galima pamatyti jo privačioje galerijoje Vilniuje; daug geriausiųjų šalies tapytojų darbų sukaupusi yra Stasio Juškaus galerija ”Vilnius ir vilniečiai”. Vieni iš įdomiausių skulptorių yra Aloyzas Smilingis, Regimantas Midvikis, Arūnas Sakalauskas. Felikso Jakubausko gobelenai – bet kurios pasaulio tekstilės parodos pažiba.

Įdomūs ir turtingi yra Europos (daugiau kaip 100 pasaulinio garso menininkų kūrinių) ir Vilnojos skulptūrų (40 įvairių šalių meistrų darbų) parkai netoli Vilniaus bei ekspozicijos po atviru dangum Klaipėdoje, Panevėžyje, Ventės rage, Juodkrantėje ir kt.

Šalyje yra per 200 galerijų ir dailės parodų salių. Lietuvos dailininkų sąjungoje – daugiau kaip 1500 profesionalių menininkų.


Muziejai.
Lietuviai, išgyvenę dramatišką šalies istoriją, saugo ir gerbia istorinį palikimą ir kultūrinį paveldą. Seniausiame Lietuvos nacionaliniame muziejuje – didžiausia šalies kultūrinio paveldo saugykla; šalia esančiame Senajame arsenale – baltų proistorė, lietuvių tautos ištakos. Lietuvos liaudies muziejuje Rumšiškėse po atviru dangum – keturi šalies didieji etnografiniai regionai.

Turtingiausios meno kolekcijos yra Lietuvos dailės muziejuje Chodkevičių ir Radvilų rūmuose, K.Varnelio namuose-muziejuje, Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune, Klaipėdos paveikslų galerijoje ir kt.

Baisių sovietinių ir II pasaulinio karo represijų atspindžius galima pamatyti KGB rūmuose įrengtame Genocidų aukų muziejuje Vilniuje ar Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje; Grūto parke netoli Druskininkų „tremties lageryje“ dabar įkurdinti iš visos šalies surinkti sovietinio laikotarpio veikėjų paminklai. Sovietinė požeminė raketų bazė – Žemaitijos nacionaliniame parke.


Sportas.
Krepšinis – mūsų šalyje tai viena populiariausių sporto šakų, garsinanti savo pegalėmis Lietuvos vardą visame pasaulyje, išugdžiusi didelį būrį žinomų sportininkų – Arvydą Sabonį, Šarūną Jasikevičių, Arvydą Macijauską, Žydrūną Ilgauską ir kitus, trenerių, teisėjų bei organizatorių. Per neilgą Lietuvos krepšnio istoriją (pirmosios krepšinio varžybos įvyko 1922 m.) mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) 3 kartus tapo Olimpinių žaidynių prizininkais, 3 kartus – Europos čempionais, kartą – Europos vicečempionais. Mūsų šalies moterų krepšinio rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų yra tapusios Lietuvos jaunimo ir jaunių krepšinio rinktinės. Disko metikas Virgilijus Alekna – dviejų olimpiadų nugalėtojas; penkiakovininkai Andrejus Zadneprovskis – olimpinio sidabro prizininkas, o Edvinas Krungolcas – triskart Europos čempionas. Lietuva turi stipriausią galiūną pasaulyje – Žydrūną Savicką, triskart „Arnold‘s Strongman“ titulo laimėtoją. Pirmasis pradėjęs danguje figūras atlikti pagal muziką Jurgis Kairys – pasaulio akrobatinio skraidymo elito lyderis. Judesio gracija ir ekspresija neprilygstamas sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“ – keturiskart pasaulio ir penkiskart Europos čempionas.


Pramogos.
Maistas – vienas iš gyvenimo džiaugsmų. Didžiuosiuose miestuose – daugelio pasaulio šalių virtuvės. O kur kukliai užkąsti ar prašmatniai papietauti – rinktis jums: aludes giliame rūsyje ar saulės atokaitoje; kavines, kur renkasi bohema, jaunimas ar solidesnė publika; prabangius retro ar modernaus stiliaus restoranus, nacionalinius patiekalus siūlančią kaimišką seklyčią ar egzotišką sovietmečio laikų maitinimo įstaigą. Mažesniuose miesteliuose egzotiškos virtuvės gal ir nerasite, bet tikrai bus gaminami bent keli europietiški bei nacionaliniai patiekalai. Na, o kai kurias lietuviško alaus rūšis konkursų ekspertai yra pripažinę geriausiomis pasaulyje.

Vakare – pramogų viliotinis. Teliks išsirinkti vietą, kur pasiklausyti “gyvos” džiazo, roko, vokalinės ar instrumentinės muzikos, gitaros ar smuiko melodijų, pasiduoti linksmiems latino ar mūsų liaudiškos muzikos ritmams. Tikra šokio aistra ir šėlsmas iki ryto – diskotekose; jose dažni svečiai geriausi Vakarų DJ. Naktiniuose baruose ir klubuose – įvairiausios šou programos, originalūs striptizo spektakliai. Užsukite į bent vieną kazino – gal Lietuva Jūsų azartiškos laimės šalis? Juk ji – pačiame Europos centre.

Valstybinė kalba Lietuvių
Sostinė Vilnius
Didžiausias miestas Vilnius
Valstybės vadovai Valdas Adamkus

Prezidentas

Gediminas Kirkilas

Premjeras
Plotas
– Iš viso
– % vandens
65 200 km² (120)
1,35%
Gyventojų
– 2006 liepa (progn.)
– Tankis
3 585 906 (125)
55,00 žm./km² (112)
BVP
– Iš viso
– BVP gyventojui
2006
81,554 mlrd. LTL (75)
24 039 LTL (48)
Valiuta Litas (LTL)
Laiko juosta
– Vasaros laikas
UTC +2
UTC +3
Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atkurta
Pripažinta
Nuo Rusijos imperijos
1918 vasario 16
1920 liepos 12
1940 rugpjūčio 3
1990 kovo 11
1991 rugsėjo 6
Valstybinis himnas Lietuvos himnas
Interneto kodas .LT
Šalies tel. kodas 370

COMMENTS

WORDPRESS: 797
DISQUS: 0