Nemėžio dvaras įsikūrė netoli Nemėžio upelio, prie klampaus, smėlėto kelio, kuriuo vyko susisiekimas su Maskva. Dvaro pastatai yra kairėje plento Vi
Nemėžio dvaras įsikūrė netoli Nemėžio upelio, prie klampaus, smėlėto kelio, kuriuo vyko susisiekimas su Maskva. Dvaro pastatai yra kairėje plento Vilnius-Minskas pusėje, o dešinėje – senas Daržininkų kaimas, priklausęs dvarui. Manoma, kad Nemėžyje Vytauto laikais buvo pilis, kurioje gyveno kunigaikštis su šeima. Nemėžis minimas ir 1496 m. vasario mėn., kai kunigaikštis Aleksandras iškilmingai čia pasitiko savo sužadėtinę, Maskvos kunigaikštytę Eleną (Ivano III dukrą). XIV a. Nemėžyje Lietuvos didysis kunigaikštis apgyvendino totorius. Paskutinieji dvaro rūmai, arklidė ir oficina yra išlikę iki šių dienų praktiškai nepakitę. Nemėžio dvaras ankstyvaisiais amžiais priklausė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdoms, vėliau įėjo į Vilniaus ekonomijos arba Vilniaus vaivadų valdų sudėtį. Jį valdė Pacai (1601 m.), Mykolas Kristupas Radvila (1615 m.), Jonas Kazimieras Sapiega (1696 m.), Jonas Karolis Chodkevičius, Leonas Sapiega. XVIII a. pab. – XIX a. pr. dėl skolų slegiamo dvaro bylinėjosi Mykolas Kleopas Oginskis, Bžostovskiai ir Plateriai.
Po 1806 m. dvaras pateko pulkininko Ferdinando Pliaterio, kuris 1828 m. balandžio 23 d. dvarą pardavė grafui Mykolui Tiškevičiui, nuosavybėn. Pastarasis ir pastatė dvaro centre stovinčius rūmus. 1836 m. dvare iškilo dviejų aukštų mūriniai rūmai (centrinėje dalyje – trys aukštai). Sutvarkius dvaro centrą, Nemėžyje įsikūrė Benedikto Tiškevičiaus dvarų Vilniaus paviete vyriausioji administracija. 1860 m. dvaro inventoriuje įrašyti dviejų aukštų mūriniai rūmai, kurių pagrindiniame fasade buvo portikas su keturiomis kolonomis per du aukštus. Galiniame fasade buvo terasa (paviljonas) su skliautuotais akmens pamatais, dengtais skarda. Antrame aukšte buvo įrengta koplyčia, trečiame – sandėliai. Nemėžio dvare, be pagrindinių gyvenamųjų bei ūkinių pastatų, jau XVII a. pr. buvo vandens malūnas, sūrinė, bravorai, o XVIII a. – popieriaus, odos išdirbimo dirbtuvėlės. Be to minima prie Vilniaus-Ašmenos kelio stovėjusi medinė, vėliau lauko akmenų karčema. Netoli malūno buvo kalvė. Malūne 1920 m. buvo įrengta vietos elektrinė, kuri tiekė elektrą visiems dvaro pastatams.
Benediktui Tiškevičiui dvaras priklausė iki 1926 m. ar 1928 m., kol Nemėžio dvarą nusipirko M.Bochvicas. Jis didelį parke buvusį prūdą perkasė, padarė tris tvenkinius žuvims veisti.
Po karo M.Bochvicas pasitraukė į Lenkiją. Dvaro ūkiniai pastatai ir žemė atiteko kolūkiui, rūmai, arklidė ir oficina – LTSR ryšių ministerijai bei Radijo stoties žinybai.
Papildoma informacija:
Lrytas.lt, 2006.12.08:
SEB grupei nutarus parduoti Baltijos šalyse jos turimą nekilnojamąjį turtą, Vilniuje įsikūrusi įmonių grupė “Labradoras” iš SEB Vilniaus banko nupirko Nemėžio dvaro rūmų ansamblį.
1836 metais Mykolo Tiškevičiaus pastatyti klasicizmo stiliaus rūmai su priklausiniais bus pritaikyti viešbučiui bei konferencijų ir pramogų centrui, kurio projektą yra parengęs SEB Vilniaus bankas.
“Džiaugiamės ir žavimės, kad šioje vietoje XIV amžiuje buvo Vytauto Didžiojo ir jo šeimos vasaros rezidencija,” sako “Labradoro” įmonių grupės vadovas Kazimieras Mustekis. Pasak jo, šalys yra sutarusios neatskleisti sandorio vertės.
Naujieji Nemėžio dvaro savininkai rekonstrukciją ketina pradėti 2007 metais ir ją vykdyti keliais etapais.
Nemėžio dvaro rūmų ansamblis yra šalia Vilniaus-Minsko magistralės, apie 7 kilometrai nuo Vilniaus. Dvarui priklauso 5 hektarų žemės sklypas.
Nemėžis , Vilniaus rajono sav.