Verkių dvaro sodyba – tai XVIII a. antroje pusėje architektų Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus sukurti klasicistinio stiliaus rūmai, ats
Verkių dvaro sodyba – tai XVIII a. antroje pusėje architektų Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus sukurti klasicistinio stiliaus rūmai, atspindintys to meto Vidurio Europos užmiesčio teritorijų gamtos ir kultūros sandūrą. Verkių dvaro rūmai – vieni vertingiausių ir geriausiai išsilaikiusių klasicistinio stiliaus rūmų visoje Lietuvoje. Dvaro rūmų ansamblį sudaro 15 iki šių dienų išlikusių pastatų – 2 rūmų oficinos, vandens malūnas, senosios arklidės ir kiti pastatai. Verkiai yra Vilniaus miesto dalis, dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro. Verkių dvaras kartu su vaizdingu, šalia Neries besidriekiančiu parku, yra pagrindinis Verkių regioninio parko akcentas.
Truputis istorijos
Verkių dvaro užuomazgomis galima laikyti XIV a. kunigaikščio Jogailos priimtą sprendimą įsteigtai Vilniaus vyskupijai paskirti valdyti Verkius. Beveik keturis amžius Verkiai buvo Vilniaus vyskupų užmiesšio rezidencija.
Iki XVII a. pab. Verkiuose mūrinių pastatų nebuvo. Pirmuosius mūrinius Verkių rūmus valdė vyskupas K.Bžostovskis (XVII a. pab. – XVIII a. pr.). Šio vyskupo iniciatyva buvo sukurtas Verkių ansamblis. XVIII a. pab. Verkiai tapo Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio nuosavybe. Jo iniciatyva buvo pradėti rekonstruoti rūmai ir rūmų ansambliui priklausantys pastatai. Naująjį klasicstinį Verkių rūmų ansamblį sukūrė garsus to meto architektas Martynas Knakfusas ir jo mokinys Laurynas Stuoka-Gucevičius.
Nuo XIX a. vidurio Verkių rūmus valdė kunigaikštis Liudvikas Vitgenšteinas ir jo palikuonys. L.Vitgenšteino pastangomis dvaras buvo iš esmės rekonstruotas: pakeistas parko planas, pastatya nauja tvora ir vartai, sargo namelis, rytinė oficina, pastatyta oranžerija. Rūmų aikštėje įrengtas fontanas. Kunigaikščio palikuonys tęsė rūmų puoselėjimą – puošė jį iš Romos ir Paryžiaus atvežtais muziejiniais eksponatais, rūinosi kelių tiesimu į dvarą ir pačiuose Verkiuose, o įkurtas žiemos sodas buvo vienintelis tuo metu Lietuvoje.
Vėliau carinės valdžios įsakymu Verkiai turėjo būti parduoti, nes svetimšaliams buvo draudžiama valdyti žemes. Todėl XIX pab. – XX a. pr. Verkiai keliavo iš rankų į rankas, kol visiškai nusmuko.
Verkių rūmų ansambliui labai daug žalos buvo padaryta per pirmąjį pasaulinį karą. Tarpukario metais dvare veikė pensionatas bei vasarnamiai, gyvulininkystės mokykla. Sovietiniais metais dvare buvo įsikūrusi kolūkių pirmininkų mokykla, gyvulininkystės technikumas. Nuo 1960 m. Verkių rūmų ansamblis priklausė Mokslų akademijai.
Šiuo metu Verkių rūmuose įsteigtas Botanikos institutas. Rūmuose taip pat veikia restoranas „Verkiai“, o buvusiame vandens malūne – restoranas „Vandens malūnas“.
Dvaro adresas: Žaliųjų ežerų g. 49, Vilnius
El.paštas: [email protected]
Informacija internete: www.verkiai.lt
Šaltinis: Evaldas Liutkus www.blog.liutkus.eu
COMMENTS