Siesikų dvaras – pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai
Siesikų dvaras – pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto. Siesikų dvaro sodybą sudaro 6 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė, kumetynas) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.
Atokiai nuo greitkelių, 30 kilometrų už Ukmergės, ant gražaus Siesikų ežero kranto, stūkso didinga XVI a. pilis. Viskas, kas likę iš didžiulio senojo parko: klevai, uosiai, ąžuolas, teikia pavėsį. Viename buvusiame gynybiniame kanale kurkia varlės, kitą, išvalytą ir atkurtą, supa išsikerojusių plačialapių šaukščių „plantacija“. Šie prieš 150 metų iš Pietų Europos atvežti reti įspūdingi augalai, balandį pražystantys alyviniais žiedais, čia gražiai užsiveisė. Baidare iš Siesikų ežero Armonos upe (Šventosios intakas) galima nuplaukti iki Kuršių marių…
Siesikų dvaras su pilies tipo rūmais didingai stovi ant to paties pavadinimo ežero kranto. Kitoje ežero pusėje, priešais dvarą, įsikūręs Siesikų miestelis, visai netoli Ukmergės. Vaizdas tikrai įspūdingas, gal ir dėl to, kad važiavau pavasarį. Medžių lapai daro maskuojamąjį darbą ir kartais per juos nesimato viso pastatų grožio. Pilis yra vienas iš nedaugelio statinių Lietuvoje išlaikiusiu Renesanso epochos dvasią, aišku po kelių pastato perstatymų. Pilį pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis ir XVI amžiuje ji vaidino rezidencinės pilies vaidmenį. Turint omenyje tų dienų karingąjį laikmetį, pilis atliko savo tiesioginę, tai yra gynybinę, paskirtį. Pilies statinys turėjo du aukštus, buvo uždaro kiemo stačiakampio formos su 1 kvadratiniu ir 2 cilindriniais bokštais kampuose. Pilies gynybinės galios sustiprinimui, tarsi pasaga aplink pilį, buvo iškastas gynybinis griovys, kuris jungėsi su ežeru. Pilis atsidūrė tarsi saloje, kurios krantus, ko gero, jungė pakeliamas tiltas.
XVII-XVIII a. pilis nebeteko savo strateginės reikšmės, aplink ją išdygo didelis parkas. Gynybinė pilis pradėjo panašėti į rūmus, vis dar išlaikydama renesansinės pilies bruožus. Karolio XII švedų kariuomenė pradėjusi karą prieš Abiejų Tautų Respubliką, 1704 m. Siesikų – Daumantų dvarą nusiaubė ir padegė.
Prireikė ne vienerių metų dvaro atstatymui, bet 1736 m. rūmai, kaip Marcijanos Siesickaitės kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Antanui Radvilai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėja. Vedęs Marcijoną Siesickytę tapo Polonečkos (Naugarduko vaivadija) valdytoju). Tačiau jam mirus pasirodė, kad beveik visas jo turtas užstatytas, todėl dukters Izabelės, kuri ištekėjo už kunigaikščio Tado Pranciškaus Oginskio, kraičiu pasirūpino Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė.
Taip Mykolo Antano Radvilos praskolintas turtas, kartu su Siesikų dvarau buvo parduotas. 1745 m. dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla. XIX a. pradžioje pilis buvo atnaujinta pagal Dominyko Daugėlos projektą. Rūmai įgavo klasicistinių bruožų, beliko tik du bokštai. Dominyko Daugėlos laikais Siesikų pilis garsėjo senomis kolekcijomis. Iki Pirmojo pasaulinio karo rūmų bibliotekoje buvo apie 5000 knygų bei rankraščių. Prieš dvaro nusavinimą prie didžiųjų rūmų stovėjo 9 švediškos patrankos. Archyvai bei meno kolekcijos dingo Pirmojo pasaulinio karo metu, likę vertingi daiktai buvo išgrobstyti ar išvežti po 1940 m. Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m.
Po nusavinimo rūmai iškentėjo daug pažeminimo. Po Antrojo pasaulinio karo rūmus pasisavino tarybinis ūkis, kurio vadovai rūmuose atidarė mokyklą ir apgyvendino mokytojus bei ūkio darbininkus. Mokykla rūmuose veikė iki 1952 m. Po to čia buvo ūkio kontora, vėliau – sandėliai. Didžiojo proletariato doktrinos puoselėjo tokių pastatų apsaugą. Šiuo metu pilis restauruojama.
https://www.google.com/maps?ll=55.268147,24.644124&z=11&t=m&hl=lt&gl=LT&mapclient=embed&saddr&daddr=55.2868723,+24.5132411&dirflg=d