Isisiurbusią erkę reikia kuo greičiau pašalinti. Sudėtinga pirštais ištraukti erkę taip, kad jos nesuspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė
Isisiurbusią erkę reikia kuo greičiau pašalinti. Sudėtinga pirštais ištraukti erkę taip, kad jos nesuspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė turi ligos sukėlėjų. Todėl geriausia tai daryti mažu specialiu pincetu, suimant erkę už galvos (ne už kūnelio!). Traukiama lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus, įkandimo vieta nuplaunama muilu. Jei erkės kūnas nutrūksta ir galva pasilieka odoje, kad ją pašalinti, reikia kreiptis į gydytoją.
Negalima įsisiurbusios erkės tepti aliejumi, kokiais nors tepalais, tikintis, kad ji uždus ir lengviau ją bus pašalinti. Įrodyta, kad tokios priemonės dar labiau pablogina situaciją, nes erkė pradeda gausiau gaminti seilių ir taip paskleidžia daugiau infekcijos sukėlėjų.
Ištraukus erkę, reikia ištirti, ar ji nėra užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėjais. Tam tikslui gyva erkė patalpinama į stiklinį buteliuką su oro tarpeliu, kuris laikomas vėsiai, ir gabenama į laboratoriją. Tokiomis sąlygomis erkė gali išgyventi ir kelias paras. Jei erkė nebegyva, reikia atlikti kraujo tyrimą: pirmąkart iškart po įkandimo, antrąkart – po 3-4 savaičių.
Erkinio encefalito profilaktikai švirkščiamas imuninis serumas, jei prieš tai nebuvo pasiskiepyta.
Erkinis encefalitas – nervų sistemos liga, kurią sukelia virusas. Ja užsikrėsti galima visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau didesnis pavojus yra centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Didesnės rizikos grupei priklauso miškų, parkų, sodų priežiūros darbuotojai, taip pat mėgstantys žvejoti, rinkti žoles, uogas, kitas miško gėrybes ar šiaip praleidžiantys laisvalaikį gamtoje.
Inkubacinis periodas nuo erkės įsiurbimo iki ligos pradžios trunka dažniausiai 7 – 14 dienų, tačiau gali būti ir trumpesnis ar ilgesnis. Praėjus šiam laikui, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis. Po kelių dienų šie simptomai išnyksta. Žmogus gerai jaučiasi 2 – 7 dienas. Po to vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių. Tai vadinama dvibangiu karščiavimu. Tolesni simptomai priklauso nuo ligos sunkumo. Gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius ir kita. Kuo vyresnis žmogus suserga, tuo sunkesnė ligos eiga. Vaikai iki 16 metų sudaro apie 18 procentų, 40 metų ir vyresni – apie 60 procentų sergančiųjų. Tik 30 procentų susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 procentų pasveiksta per 1 – 3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, išlieka šie psichoneurologiniai simptomai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai. Devyni procentai susirgusiųjų tampa nedarbingi. 2003 metais Šiaulių apskrityje nuo erkinio encefalito mirė du žmonės, 2004 – aisiais – vienas žmogus.