Žvejų rojaus pavadinimą gavęs ambicingas Aplinkos ministerijos projektas žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau jau aišku, kad vienas iš realių k
Žvejų rojaus pavadinimą gavęs ambicingas Aplinkos ministerijos projektas žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau jau aišku, kad vienas iš realių kandidatų tapti visos Lietuvos, o gal ir Europos žvejų traukos taškų – Kauno marios. Kokie jų koziriai ir trūkumai?
Sudarė specialią komisiją
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis šią savaitę savo įsakymu sudarė specialią komisiją, kuriai duota užduotis nustatyti kriterijus, kuriuos turės atitikti kandidatai į žvejų rojų. Jau žinoma, kad tai turi būti vieta, kur ne tik įmanoma sukurti sąlygas gausiam žvejų laimikiui. Rojus neįsivaizduojamas be patogios infrastruktūros, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, valčių bei žvejybos įrankių nuomos. Pageidaujamas ir visas pramogų arsenalas, kurį galėtų išmėginti nežvejojantys užkietėjusio žvejo šeimos nariai.
Žvejybos ir laisvalaikio praleidimo specialistai Kauno marių galimybes tapti žvejų rojumi vertina skirtingai.
Pagrindinis pranašumas – laimikis
Specialistai pabrėžia, kad pagrindinė sąlyga egzistuoti žvejų rojui – laimikis. Jei nebus daug ir įvairių žuvų, žvejų nepriviliosi nei patogiais privažiavimo prie vandens keliais, nei moderniomis prieplaukomis, nei pažintinėmis ekskursijomis.
Įvairaus ir didelio laimikio užtikrinimas – vienas didžiausių Kauno marių kozirių. Jau dabar kai kurie specialistai marias vadina žvejų rojumi. Čia jau uždrausta verslinė žvejyba, būtent šis vandens telkinys šiais metais pirmasis gavo įžuvinimo injekciją. Marios – pakankamai didelis vandens telkinys, kuriame yra skirtingos ekologinės sąlygos: tvenkinio ir upės.
„Kauno marios tokiam tikslui – vienas geriausių vandens telkinių Lietuvoje. Sąlygų įvairovė sudaro galimybes atsirasti įvairioms žuvų rūšims ir žuvys čia užauga gana didelės”, – aiškino Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas.
Reikia specialių taisyklių
Ichtiologai perspėja, kad didelius žvejų srautus gali atlaikyti tik palyginti dideli vandens telkiniai. Prie tokių galima būtų priskirti dešimt didžiausių šalies ežerų, Kauno marias ir Nemuno žemupį. Neatmetamas variantas – į žvejų rojų priimti kelis šalia vienas kito esančius ežerus.
„Jeigu bus tik vienas ar pora mažų ežerų, labai greitai ant krantų sustos žmogus prie žmogaus ir išgaudys visas žuvis, o, sujungus kelis ežerus, žvejai nesėdėtų vienoje vietoje, pasiskirstytų”, – aiškino A.Kontautas.
Tiesa, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas perspėjo, kad žvejų rojaus pavadinimo pritrauktos meškeriotojų minios neatlaikytų net ir Kauno marios. Tokį statusą turinčiame vandens telkinyje reikėtų taikyti visai kitas žvejybos taisykles.
„Jei būtų laikomasi dabartinių taisyklių, realu, kad po pirmo žvejybos sezono tame telkinyje žuvų ir nebeliktų. Todėl mes galvojame apie papildomą teisinį reguliavimą. Gal bus reglamentuojamas pagaunamų žuvų svoris. Pavyzdžiui, bus galima pasilikti ne mažesnes nei 3 kg svorio žuvis. Gal nebus galima imti didelių, reprodukcinių žuvų. Kita vertus, koks ten rojus, jei negali trofėjinių žuvų vežtis namo. Komisijai ir yra iškeltas uždavinys, kaip reglamentuoti taisykles, kad žmonės norėtų atvažiuoti, bet po jų apsilankymo liktų daug žuvų”, – pasakojo komisijos pirmininku paskirtas aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
„Galima uždrausti žvejoti daugiau nei viena meškere. Variantų yra daug, galima ką nors sugalvoti, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. Pirmiausia reikia pasirinkti konkrečią vietą. Nuo jos ir priklausys taisyklės”, – aiškino Mėgėjų žvejybos tarybos narys Saulius Mikalauskas.
Konkurentų netrūksta
Žvejų rojaus idėjos generatoriai dažnai linksniuoja Lazdijų rajono ežerus, o bene dažniausiai mini ežerų sangrūdą – Aukštaitiją. Kol visos kitos savivaldybės miega, žvejų rojaus kūrimo procese be specialaus kvietimo norą dalyvauti išreiškė Rokiškio ir Molėtų savivaldybių atstovai. Pastarosios pranašumus pabrėžė ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Šiame rajone apstu vandens telkinių, kaimo turizmo sodybų (net 42 jų yra ant ežerų krantų). Čia jau gana gerai išplėtotos valčių ir baidarių nuomos paslaugos, nesunku pasiekti žvejų mėgstamas vietas.
„Nesakome, kad žvejų rojus būtinai turi būti Molėtuose. Jis turėtų būti ten, kur geriausiai sutvarkyta infrastruktūra, kur regionui būtų sukurta didžiausia pridėtinė vertė, kur žmonės praleistų kuo daugiau laiko, ne tik žvejotų, bet ir aplankytų įvairius objektus”, – kalbėjo L.Žabaliūnas.
Jis abejoja, ar Kauno marios galės atitikti išvardytus kriterijus. Ne tik L.Žabaliūno nuomone, marioms būtų sunku išlaikyti žveją bent kelias dienas. Pusei dienos atvykę žvejai prisigaudys daug žuvų, kurią išsiveš, o regionui nesuteiks jokios naudos, paliks tik šiukšlių krūvas.
Kauno marių regioninio parko direkcijos direktorė Nijolė Eidukaitienė mano, kad idėja, jog žvejai su visa šeima vyks kažkur žvejoti savaitei – nepasiteisins, net ir tuo atveju, jei žvejų rojus bus ne prie Kauno marių.
„Mes vykdome lankytojų apklausą, kurios rezultatai rodo, kad žvejai kaip tik stengiasi pabėgti nuo žmonų ir šeimų”, – nusijuokė Nijolė Eidukaitienė.
Verslo planas Palemonui
Išties kaimo turizmo sodybų aplink Kauno marias galima suskaičiuoti vos keletą. Be to, jos labiau atlieka šventėms tinkamų vietų, o ne šeimos poilsiui pritaikytų oazių funkciją. Vis dėlto N.Eidukaitienė pasakojo, kad padėtis labai greitai gali pasikeisti. Netoli sudegusio „Bajorkiemio”, Jakštonių kaime, sklypus turintys verslininkai nusiteikę pradėti statybas. Tarp magistralės ir marių įsispraudusio apgyvendinimo, maitinimo, žvejybos įrankių nuomos komplekso idėja neatrodo beprotiška.
N.Eidukaitienė atkreipė dėmesį ir į Palemono pakrantes. Jos ir dabar nusėstos žvejų. Jei marios virstų žvejų rojumi, Palemono gyventojai galėtų verstis ne tik būsto nuoma automobilių pirkliams, bet ir žvejams.
„O kodėl ne? Išeini iš namo, nusileidi nuo šlaito ir žvejoji”, – svarstė N.Eidukaitienė.
Didelių investicijų neprireiktų
Aplinkos ministeriją yra pasiekusios Kauno mariose žvejojančių žvejų kalbos apie jiems reikalingos infrastruktūros stygių.
„Galima sakyti, kad net nėra normalios vietos valčiai įleisti į vandenį. Jos arba sunkiai prieinamos, nepatogios arba nelegalios. Apsidairai, kad niekas nematytų, greitai privažiuoji automobiliu, išmeti valtį ir skubi mašiną kažkur pastatyti”, – pasakojo kelis dešimtmečius mariose nuolat žvejojantis Gintaras Nauckūnas.
N.Eidukaitienė mano, kad infrastruktūrai sutvarkyti didelių investicijų neprireiktų. Kaip tik šiuo metu baigiamas rengti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas, kuriame numatytos vandens turizmo plėtros priemonės. Pasiūlymų teikimo ir patvirtinimo stadijoje žvejų rojaus sąvoka dar neegzistavo, tačiau plane numatyta infrastruktūra pasitarnautų ne tik vandens turizmui, bet ir žvejybai. Numatytos vietos naujoms prieplaukoms, lieptams, aikštelėms, kitiems nedideliems įrenginiams ir statiniams.
Šiuo metu žvejai naudojasi kone dešimtimi rekreacinių zonų. Kai kuriose jų jau dabar yra privažiavimo kelias iki pat vandens, automobilių stovėjimo aikštelės. Manoma, kad žvejų poreikiams patenkinti užtektų patvarkyti kelius, įrengti porą prieplaukų.
„Manau, kad žvejams nereikia kokios nors ypatingos infrastruktūros, nes jie džiaugiasi natūralia gamta”, – svarstė N.Eidukaitienė.
Palanki geografinė padėtis
Žvejų rojaus apibrėžimą suformuluoti ir jį atitinkantį telkinį ar telkinius įvardyti planuojama rugpjūtį. Kam atiteks žvejų rojaus statusas, greičiausiai paaiškės rudenį.
Neabejojama, kad kai kuriuose regionuose komisijos sprendimas sukels nepasitenkinimą, nes iš visos Lietuvos žvejų surinktas mokestis už leidimus žvejoti bus skirtas vienam ar keliems vandens telkiniams įžuvinti. Žemaitis greičiausiai neapsidžiaugs, jei už jo pinigus žvejų rojus bus kuriamas kitame Lietuvos gale – Molėtuose. Beje, patogi geografinė padėtis – dar vienas pranašumas Kauno marių naudai.
„Nepasitenkinimo bus, tačiau protingiau įžuvinimui skirtus pinigus skirti vienam telkiniui. Jeigu ta suma bus paskirstyta po visą Lietuvą, tai išeis po penkias lydekas į kiekvieną Lietuvos ežerą. Tai pinigų taškymas. Jų neužteks visiems, todėl geriau bent vienoje vietoje turėti akivaizdų rezultatą”, – mano S.Mikalauskas.
Mariose – rūšių įvairovė
Kauno mariose gyvena 34 rūšių žuvys, iš jų 20 – verslinės. Čia plaukioja kelių retų Europoje rūšių žuvys, įtrauktos į specialią Berno konvencijos (1979 m.) sąrašą: saulažuvė (Leucaspius delineatus), kartuolė (Rhodeus sericeus amarus), salatis (Aspius aspius) ir šamas (Silurus glanis). Pastačius Kauno HE užtvanką, Kauno mariose susidarė vietinė žiobrių (Vimba vimba) populiacija, kuri neršti migruoja į Nemuną, o maitintis – į Kauno marias. Mariose gyvena ir gausi starkių (Stizostedion lucioperca) populiacija.
Šaltinis: Kauno marių regioninio parko direkcija
Geidžiamiausios žuvys
Kauno mariose žvejai dažniausiai gaudo karšius, ešerius, starkius, lynus, lydekas ir karosus.
Starkiai ir šamai – žuvys, kurios labiausiai žvejus vilioja į Kauno marias.
Lietuvos upės Europoje išsiskiria lašišų dydžiu. Šios žuvys gal ir suviliotų užsieniečius, tačiau lašišos į Kauno marias nepatenka dėl Kauno hidroelektrinės. Žuvitakio kaina būtų kosminė, o nauda – neaiški. Todėl Kauną pasiekusios žuvys priverstos sukti į Nerį.
COMMENTS